{"id":5640,"date":"2020-10-26T15:50:26","date_gmt":"2020-10-26T06:50:26","guid":{"rendered":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/?p=5640"},"modified":"2020-11-08T20:06:15","modified_gmt":"2020-11-08T11:06:15","slug":"grupu-kooperativa-karidade-produs-tais-produtu-folin-bainhira-iha-feira","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/2020\/10\/26\/grupu-kooperativa-karidade-produs-tais-produtu-folin-bainhira-iha-feira\/","title":{"rendered":"Grupu Kooperativa Karidade Produs Tais, Produtu Folin Bainhira Iha Feira"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Reportazen Santina Lucia da Costa<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hosi kreatividade parte ida bele hamosu ideas hodi kria ekonomia rasik hodi hatutn moris. Tais ho koris oin-oin ho tara iha tenda okos iha Balibo vila, hodi komemora loron trajedia Balibo Five iha loron 16 Outubro. Tais nia furak ho halo loro Balibo Five ba dala 45 sai furak liutan.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Maria martins Xavier,\nnain hosi grupu Kooperativa ho naran Karidade nudar naran kode klandestina\nnian. Jornalista Neon Metin dada lia ho Maria iha tenda okos bainhira nia faan\nnia tais iha komemorasaun Balibo Five. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Maria produs Taus original\nhosi Municipiu Bobonaru ne\u2019ebe lokaliza iha aldeia Atara, suku Balibo Vila. Nia\nhateten fofoun harii ho naran Karidade. Iha grupu Karidade iha feto nain haat\nno mane nain tolu ne\u2019ebe involve jovem nain rua, hodi bele selu sira nia\neskola. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>&nbsp;\u201cHau harii grupu ne\u2019e tanba, hau nia atividade lor-loron mak soru tais, depois hau hanoin soru ne\u2019e labele soru de\u2019it, maibe tenke dada ho feto maluk sira hodi imvolve mos, &nbsp;se karik ita la inklui feto maluk sira iha laran entaun soru laiha, tanba ne\u2019e harii grupu ne\u2019e\u201d, h<\/em>ateten Maria.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nia dehan iha futuru jerasaun\nsira kontinua nafatin saida mak tenke halo, \u201ctenke kria rasik&nbsp; kampu serbisu ba ita nia-an, hodi hadia\nekonomia familia no mos selu oan sira nia eskola\u201d.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Grupu Karidade ne\u2019ebe produz tais, morten, estatua halo husi Ai, pasta tais no seluk tan, iha dadalia Maria konfesa katak durante harii grupu kooperativa hasoru\ndifikuldade barak, liu-liu kona-ba atu sosa material, &nbsp;iha\ngrupu dalaruma ema nia hanoin la hanesan, balun hakarak\ntama mai simu osan direita osan, se osan laiha sira ba ona, depois ita bolu sira mai atu fo treinu\nkona-ba soru, haree kabas ba fase, ba buat sira ne\u2019e maibe sira pasiensia laiha,\nliu-liu ba joven sira no susar atu\nadapta. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Situasaun COVID-19\nhamosu preokupasaun boot ba grupu Karidade, fulan 8 ona produtu ne\u2019e butuk\ntanba ema la hola, babain ema estranjeiru mak sempre hola, maibe barak fila ona\nba sira nia rain, ida ne\u2019e sai obstaklu ba sira, oinsa kontinua haburas grupu\nkooperativa ida ne\u2019e. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;<em>\u201cAmi dalaruma maun Rui hosi grupu fashion show iha Dili, dalaruma sira hameno no grupu ida naran Jeitu iha Dili ne\u2019e mos hameno ami soru haruka ba, foin dadauk sira mai ami hato\u2019o ami nia problema, no sira sosa tais lori fali ba Dili. Ami mos bele faan iha merkadu, iha uma mos bele faan, depois ami mos ba fa\u2019an iha CLC, museum maibe durante fulan 8 nia laran ne\u2019e, nein ema ida sosa, agora ami paradu, ami tenki selu banku nia osan tanba ami kredit\u201d,<\/em>&nbsp;tenik Maria.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Maria haktuir katak antes virus Corona mosu, Karidade faan sira nia produtu fulan ida bele hetan osan to\u2019o $100, iha CLC hanesan Muzeu labele foti lor-loron ka semana no bainhira ema hola barak fulan ida bele hetan to\u2019o $100<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nia haktuir ba trabalhador sira atu hetan osan, konforme sira nia produtu ne\u2019ebe mak\niha hatama, tais ida konforme sukat nia metro no kualidade tais no konforme material\nne\u2019ebe mak sira foti husi grupu ka sira nian rasik, karik material mak sira nian\ntais ida, loron ida ami fo $6.00\nDollar.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ba Neon Metin Maria\nhateten Fundasaun Alola konsege fo formasaun konaba oinsa halo kor natural ba\nkabas, maibe iha Balibo susar atu hetan kor natural.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Xefe grupu Karidade ne\u2019e husu ba governu, atu tau matan ba oinsa buka solusaun ba grupu\nkooperativa sira, atu sira bele asesu merkadu. Nia konfesa katak hatama ona\nproposta barak maibe la hetan repsonde diak tanba problema ho orsamentu. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>\u201cSebele ajuda grupu feto rural sira, hodi halo feira nun\u2019e ami bele ba faan ami nia produtu, nune\u2019e produtu ne\u2019e bele iha folin\u201d,<\/em> hateten Maria ho esperansa boot. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Entretantu Administrador Postu\nBalibo, Rosario Gon\u00e7alves hateten Sekretariu Estadu Igualdade no Inkluzaun (SEII) halo ona esforsu hodi promove produtu lokal\nsira ne\u2019ebe kria hosi grupu feto rural sira, <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>&nbsp;\u201cAgora serimonia sira hanesan ne\u2019e mak sira fa\u2019an, administrador nia parte mak wainhira hetan ona infromasaun katak, serimonia balun iha presiza atu loke feria iha ne\u2019eba no presija grupu balun atu aprezenta, administrador sempre fo hatene sira\u201d,<\/em> hateten Rosario Gon\u00e7alves.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Reportazen Santina Lucia da Costa Hosi kreatividade parte ida bele hamosu ideas hodi kria ekonomia rasik hodi hatutn moris. Tais ho koris oin-oin ho tara iha tenda okos iha Balibo vila, hodi komemora loron trajedia Balibo Five iha loron 16 Outubro. Tais nia furak ho halo loro Balibo Five ba dala 45 sai furak liutan. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5641,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"amp_status":"","footnotes":""},"categories":[11],"tags":[],"class_list":["post-5640","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-feature"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5640","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5640"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5640\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5762,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5640\/revisions\/5762"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5641"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5640"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5640"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/neonmetin.info\/buletin\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5640"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}