Home Notisia FOKUPERS Informa Violensia Hasoru Feto no Labarik kontinua Buras Bainhira Estadu La...

FOKUPERS Informa Violensia Hasoru Feto no Labarik kontinua Buras Bainhira Estadu La garante Implementasaun Lei

826
0
Ofisiál Advokasia Fokupers, Rio de Araújo, (Foto-David).

Reportajen David Da Costa

Organizasaun naun Governamentál, Forum Komunikasaun ba Feto Timor-Leste (FOKUPERS), Konsidera katak violensia hasoru feto no labarik feto sei kotinua buras bainhira Estado Timor-Leste la garante ho diak implementasaun lei sira no la halo monitorizasaun ka fiskalizasaun ho maximu.

Liu husi komfrensia imprensa, Ofisial Advokasia Fokupers, Rio Araújo, hatete, Kazu Prostituisaun Infantil no Trafiku Umanu ne’ebé akontese iha Dili no Bruney.Informasaun liu husi media online  iha loron 4 Junho 2025, iha Ajénsia balun iha Timor-Leste  rekruta jovens feto nain 14 ho ilegalmente atu ba servisu iha Nasaun Slovakia.

Iha loron  07 Jullu  2025 Fokupers asesu informasaun liu husi pajina ofisial Facebook Polísia Nasional Timor-Leste (PNTL) katak deskonfia iha kompañia ida iha Dili halo rekrutamentu ba jovens feto balun hodi ba  servisu iha Bruney Darusalam. Rekrutamentu ne’e mos konsidera ilegal sem iha liña kordenasaun ho orgaun kompotentes iha Timor-Leste. 

Nune’e mos Iha loron 01 Jullu 2025 Fokupers asesu informasaun liu husi pajina ofisial Facebook Ministeriu Interior ba “Serviços Relaçoes Públicas’’ katak deskonfia hotel balun iha Dili halo rekrutamentu ba feto nain ne’en (6) ho idade minor ba aktividade Prostituisaun Infantil.

“Tanba ne’e konsidera katak violensia hasoru feto no labarik feto sei kotinua buras bainhira Estado Timor-Leste la garante ho diak implementasaun lei sira no la halo monitorizasaun ka fiskalizasaun ho maximu atensaun ba kompanhia ka agensia sira ne’ebe mai buka lukru iha Timor-Leste hodi hanehan nafatin povu liu-liu feto sira ne’ebe laiha kbi’it.   Tanba Kazu asediu seksual iha Istituisaun Governo, fatin publiku, eskola no Universidade sira, kontinua sai polemika ba feto sira atu moris livre, tamba ema uza nafatin poder hodi espresa no hanehan feto sira,” dehan Ofisial Advokasia Fokupers Rio de Araújo, iha edifisiu Fokupers farol, tersa 15/07.

Nia esplika, Kazu infantisidu ne’ebe kontinua akontese iha Dili no munisipiu lori impaktu negativu ba feto, familia no sosiedade.  Iha fulan 3 ikus,  Fokupers akompaña liuhusi media kazu infantisidiu 3, Fokupers lamenta no triste ba akontesimentu ne’e. Fokupers iha tinan 2 nian laran (2024-2025) fornese akompañamentu ba inan liu-liu joven feto balu liga ho problema infantisidiu. Iha sira balu kondenadu ho tinan 4 iha prizaun, iha tinan 2 iha prizaun no balu ne’ebé mak sei iha prosesu judisiariu nian.

Tanba ne’e husi esperiensia ne’e hatudu oinsa sistema judisial reinforsa esteriotipu sira liga ho responsabilidade ba aktu kriminal ne’ebé fó de’it ba feto. Laiha investigasaun klean, atu buka tuir responsabilidade autor seluk “mane” ne’ebé fó isin-rua ba feto no abandona, no mos hamutuk ho intensaun atu obriga feto halo asaun krime refere.

“Iha ne’ebe naturezamente ita hotu hatene katak isin-rua ida bele akontese tanba iha ema nain rua “ feto ho mane”. Autor ne’ebe lei konsidera iha infantisidiu la’os ema nain rua. Kodegu penal konsidera  de’it inan nu’udar autor ba infantisidu. maske  laos desizaun ne’ebe mai husi feto/inan rasik., tanba sirkumtansia ho kondisaun sira oioin hatodan desizaun inan ida nian,’’nia subliña.

Ho ida ne’e estadu Timor-Leste iha ona Normas legais oin-oin tantu nasional no internasional atu bele asegura feto no labarik feto moris livre husi violénsia no diskriminasaun sira, maíbé feto no labarik-feto nafatin sai vitima iha sosiedade maské Timor-Leste restaura ona nia indepedénsia ba dala 23.

Tanba ne’e, Fokupers hakarak apela ba entidades no autoridade relevantes sira hotu hanesan Komisaun F Parlamentu Nasional ho  Governu liuhusi ministeriu kompetentesira atu halo intervensaun ho klean no rigorozu ba pratika iregularidade sira ne’ebe grupu ka organizasaun sira halo hodi utiliza feto sira nia vulnerabilidade ba interese no lukrutivu ba sira nia grupu.

Nune’e mos husu ba Orgaun Judisiáriu sira atu implementa Lei Kontra Violénsia Domestika (LKVD) no lei sira selúk ne’ebé relasiona ho aktu krime ho rigorozu, No aplika duni tuir normas judisiál ne’ebé iha ona, Avalia regularmente tendénsia krime sira ne’ebé julga iha tribunál no pena ne’ebé aplika ba (kondenadu) sira. Ida-ne’e esensiál tebes atu asegura katak sistema legál/jurídiku funsiona hodi garante protesaun adekuda ba vitima sira no prevene krime seluk akontese iha futuru. Ministeriu Justisa no tribunal atu asegura aplikasaun lei ho justu no la halo diskriminasaun ba feto inklui ema ne’ebé komete iha kazu soe bebe no infantisidiu.

“Husu ba Provedór Direitus Humanos no Justiça (PDHJ) atu asegura implementasaun Lei liu husi  monitorizasaun ba lei sira,  Manuais, Regulamentu sira nia implementasaun ho efikas  tuir prinsipiu Direitus Umanus no Boa Governasaun,” Fokupers husu ba PDHJ

Husu mos ba Sekretária Estadu ba Igualdade (SEI), Atu haluan no haforsa liután sosializasaun ba Lei sira ne’ebé liga ho Violénsia Bazeia ba Jéneru (VBJ) hodi hasa’e komunidade nia konsiensia kona-ba importansia respeitu no lahalo diskrimisaun ba feto ne’ebé abranze ba komunidade  iha territóriu tomak, ho koordenasaun besik liu-tan ho sosiedade sivíl hodi muda norma sosiál sira ne’ebé kontinua haforsa inbalansu poder no diskriminsaun dizigualdade iha sosiedade.

Fokupers mos husu ba igreija katolika no Konviksaun relijiozu sira hotu iha Timor-Leste atu haforsa liutan servisu pastoral sira atu hasa’e liutan povo nia konsiensia valor relijiaun no valores humanidade nune’e ema moris iha respeita malu no respeitu direitu umanu ema nian.

Ba entidade hotu-hotu, liñas ministerial sira iha Governu, autoridade munisipiu sira,  sosiedade sivil  ho  igreija no konviksaun relijiosu sira hotu atu haforsa koordenasaun no kolaborasaun ho konsistente no komprensivu, atu bele fó protesaun di’ak liu ba feto no labarik sira hosi forma violénsia oioin, nune’e mós kria sosiedade ida ne’ebé seguru no justu liu.

“FOKUPERS hamriik hamutuk ho vítima sira no feto Timoroan tomak iha luta hasoru violénsia. Ami bolu sosiedade sivíl, mídia, no parte hotu-hotu atu labele nonook. Violénsia hasoru feto ida maka violénsia hasoru umanidade tomak. Mai ita hamutuk tane Timor-Leste ida respeita direitu umanu, igualdade jeneru no livre husi violensia,”

iha tinan ida ne’e, hahú husi janeiru to’o Jullu, Fokupers rejistu kazu violensia hamutuk 126, no kazu maioria maka violensia fisika, tuir tan maka violensia sekxual 26 no abuzu seksual 8, 8, asediu seksual 1, incestu 6, violensia Piskologia 3, Violensia fatin publiku 14, no violensia seluk 1.

Print Friendly, PDF & Email

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here