Reportajen Joanina Casemiro
Anacleto Bento Ferreira, Moris iha 14 Dezembru 1971, iha Dili, iha Aldeia Funu Hotu, Suku Kuluhun, Postu Administrativu Cristo Rei, Munisípiu Dili. Aman , Paulo Ferreira, husi Aldeia Uabe, Suku Atara, Postu Administrativu Atsabe, Munisípiu Ermera, nia aman militante Partidu FRETILIN nia Aman kumpri nia kna’ar patriótiku no lá-fila mai hamutuk ho familia to’o ohin loron; Inan Cecilia Da Costa Garcia Bento, husi Aldeia Ailele-hun, Suku Kamea, postu Administrativu Cristo Rei, Munisípiu Dili.
Nia ho Maluk lubun ida mak funda no nia mak sai Sekretáriu-Jerál dahuluk ba Organizasaun FITUN ne’ebé mak Organiza no partisipa iha demonstrasaun pasifika 12 Novembru 1991 no han tiru kilat musan rua iha kotuk laran.
Termina eskola sekundária iha SMA Negeri I Dili.l, hetan Bolsa-Estudo hodi kontinua estadu iha Fakuldade Direito, Universidade Katólica Widya Karya Malang, Jawa Timur.
Enkuantu estuda nia sadere-an ba Organizasaun RENETIL no iha tinan 1994, nia mós hola parte iha organizasaun no partisipa iha demonstrasaun iha Embaixada Estados Unidos nia oin, iha Jakarta, hodi hanoin hikas loron akontesimentu Massacre Santa Cruz ne’ebé koinside kedas ho loron abertura Simeiru APEC iha Bogor, Indonézia Demonstrasaun ne’e Kulmina ho pedidu Asilo Politico ba Portugal.
Iha Portugal, nia simu kna’ar nu’udar reprezentante RENETIL iha Zona Norte Portugal, hodi loke dalan hodi hatene, no partisipa iha luta Diplomátika ne’ebé lider istóriku Timor-oan sira hala’o hela iha liur, hahú kedas husi tinan 1975; sai nu’udar delegadu ida iha Convenção Peniche ne’ebé nakfilak husi Conselho Nacional da Rezisténsia Maubere-CNRM ba Consellu Nacional da Resistensia Timorense (CNRT). Esperiénsia iha rai liur halo nia aprende moris iha ambiente demokrátiku no iha konvivénsia multi kulturál.
Hafoin hetan tiha vitória liu husi referendu, nia ho maluk Juventude barak iha Portugal, ses-an ba Reino Unido hodi hala’o vida no hetan esperiénsia foun, nu’udar bokae mai ami hodi bele fila mai ita rain. Enkuantu servisu hodi hatutan moris, nia aproveita tempu hodi aprende lian Inglês no hasai kursu komputasaun ho grau Higher National Diploma-HND iha Bristol University, Reino Unido. Fila mai Timor iha tinan 2008 no hala’o kedas kna’ar nu’udar dosente ba materia Informasaun no Teknolojia iha Institutu Nacional da Administração Públika- INAP.
Liu tiha fulan 8, hetan kna’ar foun husi World Bank nu’udar National Consultant hodi fo apoiu ba Governu IV iha Ministério da Saúde liu husi programa Hospital Support Strategic Plan-HSSP, ses-an husi pozisaun ne’e, hetan kedas kna’ar foun nu’udar IT Officer iha United Nation population Fund-UNFPA hodi suporta governu liu husi Direçào Nacional das Estatísticas hodi Organiza Censos NacNacional iha tinan 2010.”
Ho susesu Organizasaun Censos ne’e, hetan kna’ar foun iha United Nation Devolpment Programme- UNDP hodi hetan Formasaun no preparasaun ba fundasaun primeiru ekipa transkritór iha Timor-Leste, iha parlamento Nacional.
Wainhira hala’o hela kna’ar tékniku iha parlamentu Nasional, hetan oferta husi Secretaria de Estado do Meio- Ambiente hodi lidera gabinete no ikus mai hetan fiar hodi sai assessor executivo ba Ministru iha Ministério do Comercio, Industria e Ambiente no tuir mai iha Ministério do Estado dos Assunto Sociais e Ministério da Educação. Mandato governu V nian termina, nu’udar Sekretáriu-Jerál Cruz Vermelha de Timor-Leste- CVTL to’o 31 Março 2021.
Nia Hakarak kandidata-a’an ba Prezidente Repúblika, tanba Nia Jerasaun kontinuadora ho Apoiu husi Jerasaun Milenial no mos povu ki’ik terus na’in barak, husi Aldeia to’o kapitál. Nia iha obrigasaun atu hatur fila fali Timor-Leste iha Estadu Direitu Demokrátiku lolós.
Nia hakarak kaer metin espiritu lutadór no unidade juventude nian, hodi hatutan no armoniza Prosesu Tranzisaun Poder Polítiku husi Jerasaun tuan mai Jerasaun foun. Nia hakarak lori valór polítiku iha tempu resistensia nian mai palku politiku atuál hodi kontribui ba prosesu Konstituisaun Estadu.









