Home Notisia Wang Yi Hasoru Dr. Mari: Kooperasaun Iha Agrikultura, Peska no Pekena Indústria...

Wang Yi Hasoru Dr. Mari: Kooperasaun Iha Agrikultura, Peska no Pekena Indústria Importante

673
0
Sekretariu Jeral FRETILIN ho Konselleiru Estadu no Ministériu Negósiu Estranjeiru no Kooperasaun Repúblika Popular Xina, Wang Yi. [Foto: Media MNEK | 04.06.2022]

Reportajen David da Costa Gusmao

Sekretáriu Jerál Partidu Frente Revolusionáriu de Timor-Leste Independente (FRETILIN) hasoru malu ho Konselleiru Estadu no Ministériu Negósiu Estranjeiru no Kooperasaun Repúblika Popular Xina, Wang Yi hodi ko’alia kooperasaun nasaun rua nian iha area agrikultura, peska no industria no mós koalia konaba relasaun Partidu FRETILIN no Partidu Komunista Xina nian.

Sekretáriu Jerál Partidu FRETILIN, Dr. Marí Alkatíri informa iha enkontru ne’e iha nivel partidu entre FRETILIN ho partidu Komunista Republika Popular Xina nian, partidu rua ne’e iha relasaun kleur ona.

“Entre nasaun rua mos hau koalia mós, Partidu ida  hanesan FRETILIN la koalia nasaun ne’e susar tebes, biar hau laos ukun nain agora, mas partidu FETILIN viabiliza governu i hakarak ka lakohi ita haree, tanba FRETILIN abut ba rai ida ne’e no abut metin iha povu, tanba ne’e tenke koalia nasaun. ita presiza kooperasaun ho sira nafatin, kooperasaun tenke aporfunda atu aumenta ba iha area sira seluk hanesan agrikultura, peska, hanesan pekena industria,” dehan Sekretariu Jerál Partidu FRETILIN, Marí, iha Suai Room Timor plaza, Sabadu 4/06.

Nia haktuir iha enkontru ne’e Konselleiru Estadu no Ministériu Negósiu Estranjeiru no Kooperasaun Republika Popular Xina, halo relatu kompletu ba iha Xina nian dezenvolvimentu ne’ebe realidade sira iha rasik, no sira adapta teoria barak mas lasai husi sira nia realidade sosiál iha polítika, ida ne’e loos duni saida maka sira halo ne’e loos, no sira maten partidu uniku partidu komunista maibe sira serbisu direita ho povu.

Iha Repúblika Popular Xina deit halo redusaun pobreza ida ne’ebe boot liu iha mundu, ema kiak barak agora komesa menus ona. Xina nia espresaun ne’e mundiál, Xina agora sai segundu potensiál ekonómika iha mundu no iha tendénsia atu sai primeira potensiál ekonomika iha mundu.

“Tanba ne’e maka ita tenke komprende halo nusa maka Xina konsege laos deit teknolojia, tékniku, no laos deit siénsia, maibe baze ba Xina nia dezenvolvimentu ne’e ninia fundasaun maka harii estadu. fundasaun Xina nia ne’e sivilizasaun ida, ne’e tinan rihun ba rihun ona, milenaria, ne’e maka hau halo reflezaun ba buat ida ne’e para atu komprende,” hateten Marí.

Uluk Xina atu halo influensia ideolójika komunista iha mundu tomak, agora Xina la esporta ideolojia maibe sira esporta ekonomia, sasan sira ne’ebe baratu ba iha rai sira ne’ebe maka presiza, sira nia influensia mai ho sira nia ekonomia, laos sira nia ideolojia, kondisaun rua ne’e maka presiza komprende muda ona komportamentu Xina nian, ba mundu kontinua solidária mas muda ona ninia konteúdu no subtansia.

Ho ida ne’e Marí mós hatete ona ba Primeiru Ministru Taur Matan Ruak, Xina nia susesu tanba sira nia fundasaun laos deit estadu, laos deit partidu mas sivilizasaun milenaria ida.

“Ne’e maka hau hateten fila fali ba PM Taur Matan Ruak, Xina agora halo esportasaun ekonomia laos ideolojia, no ema kontinua dehan katak partidu komunista maibe politika kapitalista, bom ne’e realidade ida-idak ninia, soke dezenvolvimentu mai ho siénsia, teknolojia ne’e laiha ideolojia,” tenik Marí.

Print Friendly, PDF & Email

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here