Home Notisia Virgilio Figura Ne’ebe Luta Ba Liberdade Imprensa, Espresaun no Luta Kontra Violasaun...

Virgilio Figura Ne’ebe Luta Ba Liberdade Imprensa, Espresaun no Luta Kontra Violasaun Hasoru Feto

384
0
Kandidatu PR,Virgilio Guterres 'Lamukan'. [Foto: Zeloy Vieira | 28.02.2022]

Reportajen Adroaldo “Saretukau”

Virgílio da Silva Guterres ‘Lamukan’ koñesidu mós ho naran funu Lamukan Fera Kakutak, Kandidatu Prezidente Republika 2022-2027. Nia moris iha aldeia Lia-Oli, Suku Baha-Mori, Postu Administrativu Venilale, Munisípiu Baucau. Pertense ba uma-lisan Baha-Wake, oan XI husi maun-alin nain 11, husi Lourenço da Silva Guterres no Ana Maria Lino Ferreira.

Virgílio kaben ho Merina Úrsula Xareal, husi uma-lisan Um-Ai-Sur, Pukol, Sorukraik, Ainaro, ho oan na’in tolu (3), feto ida, Kayla Maria Ivone Xareal Guterres (9), mane rua, Kailale Norberto Freire Xareal Guterres (11) no Larasesso António Gilmer Xareal Guterres (13).

Virgílio Lamukan hahú nia eskola primária iha tinan 1970 iha Escola do Reino de Venilale. Too 1974, bainhira konflitu polítika hahú mosu no prosesu aprendizagem regular (portugez) nian para, Virgílio Lamukan remata nia 3a. klase. Durante tinan balun, Virgílio Lamukan ninia estudu interompidu, tanba invazaun militar Indonézia iha 1975.

Biar ho otas ki’ik, Virgílio Lamukan involve ona iha polítika. Ni-nia involvimentu iha polítika hahú kedas iha tinan 1974, hafoin partidu polítiku sira mosu iha Timor-Leste. Virgílio Lamukan ho nia família iha afiliasaun polítika metin tebes ho FRETILIN. Ho tinan 11 deit nia hetan ona kartaun Fretilin nu’udar militante. Ho tinan 11 nee no ho nível edukasaun ne’ebé nia iha (3a. Classe) nia involve ona iha materializasaun programa polítika FRETILIN nian nu’udar elementu ida husi Brigada Revolusionária ka Brigada Dinamizadora, hodi halo kampaña alfabetizasaun, iha Zona Venilale nian. Iha Brigada Dinamizadora, nia kuñesidu ho naran funu Kyu-Kay. Iha inísiu tinan 1976 wainhira Indonézia kontrola Venilale Vila, Virgilio Lamukan ho nia familia evakua ba ai-laran, iha ne’ebé nia ho nia maluk sira kontinua ho aktividade polítika. Hamutuk ho nia kamarada nain 3, Martinho da Silva no Jacinto da Silva sira halo edukasaun polítika massa bazeia ba Manual Polítiku FRETILIN nian ba populasaun Suku Bado-Hoo nian iha fatin evakuasaun hanesan, Waibobo no Hosobei.

Fila husi ai-laran, Virgílio Lamukan kontinua hikas nia estudu primária iha Eskola Primária Publiku (Sekolah Dasar Negeri) Venilale. Tuir mai, nia kontinua nia kursu pre-sekundáriu iha Colégio D. Bosco Fatumaca. Iha Fatumaca, aleinde estuda, Virgílio Lamukan mós hala’o knaar nudar instrutor (mestre) mekániku ba estudante 2º no 3º ano Escola Técnica, Departamento Mecánica. Molok sai instrutor mekániku, iha tihan 1985-1986 nia tuir formasaun téknika nu’udar trainee iha Akademi Teknik Mesin Industri (ATMI), Solo, Java Sentral, Indonézia. Iha 1989, Virgílio Lamukan konklui nia kursu sekundáriu iha Escola Técnica Salesiana, Fatumaca, no kontinua nia estudus ba Ensinu Superior iha Indonézia, iha Departamentu Enjenharia Mekánika iha Institut Teknologi Nasional Malang, Java-Leste.

Bnhira nia ba kontinua nia estudus iha Malang, Virgilio Lamukan deside atu halibur hamutuk ho estudante Timor-oan sira seluk iha RENETIL (Resistência Nacional dos Estudantes de Timor-Leste). Iha RENETIL maka nia adopta naran revolusionáriu ka naran funu nian Lamukan Fera Kakutak. Iha 1990, hafoin sai militante RENETIL liu-husi juramentu, hamutuk ho nia kompañeiru sira iha sidade Malang, Java Oriental, harii Rejiaun RENETIL nian iha sidade ne’e, ne’ebé sira fó naran Rejiaun LALIKA.

Alende nia partisipasaun iha aktividade funu nian iha Indonesia, Virgilio Lamukan mos ativu iha prosesu Internacionalização do Conflito de Timor-Leste, hodi partisipa iha eventu internasional lubuk ida. Iha 1997, Virgílio Lamukan reprezenta RENETIL iha Konferensia XIII International Union of Socialist Youth (IUSY) iha Lilihammer, Norwegia. Iha 1998, Virgílio Lamukan partisipa iha Konferensia Internasionál iha Universidade Auckland, Nova Zelandia. Iha Konferensia nee, Virgílio Lamukan partisipa nudar aprezentador mensagem líder CNRM, Kay Rala Xanana Gusmão nian. Iha 1999, hamutuk ho kuadru RENETIL seluk Ana Paula Fonseca, reprezenta RENETIL iha Konferensia Asian Students Association (ASA) iha Thailandia.

Ho ninia kontaktu ho ativista pro demokrasia Indonézia, Virgilio Lamukan deskobre poténsia boot ida husi midia nu’udar meiu atu espresa hanoin, transmiti informasaun no hala’o konsiensializasaun públika. Iha 1997, hafoin partisipa nu’udar partisipante ekstraordináriu iha formasaun jornalístika ne’ebé Institut Studi Arus Informasi (ISAI) halo iha Wisma Tempo Sirnagalih, Virgílio Lamukan nia fuan hahú monu ba mundu jornalismu. Virgílio Lamukan hahú konsiente katak komunikasaun sosial (imprensa) mak fatór xave ba kualker luta polítika nebe implika konfrontasaun hanoin. Ikus mai, aleinde servisu hamutuk ho movimentu klandestinu pro-demokrasia nian, iha grupu Blok M nu’udar jornalista ne’ebé responsável ba rubrika MATEBEAN ba ajénsia Si@R News.

Iha 1999, durante kampaña ba Konsulta Popular ka Referendum, Virgílio Lamukan sai nudar Xefe Redasaun ba tabloid Vox Populi. Tabloid Vox Populi ne’e Departamentu Informasaun CPCC, ne’ebé lidera husi Fernando de Araújo Lasama, maka harii nu’udar plataforma ba CNRT hodi halo kampaña sosializasaun ba referendum.

Iha tinan 1998, Virgilio Lamukan sai ko-fundador ONG nasionál meio-ambiente Fundasaun Haburas, hamutuk o ninia kompañeiru sira iha RENETIL. Ikus mai, iha tinan 2013 nia sai Diretor Exekutivu durante tinan tolu. Virgílio Lamukan mós Ko-fundador ba Asosiasaun Jornalista Timor-Lorosae (AJTL) iha 1999, to’o ohin loron Virgílio Lamukan sai figura importante ida iha dezenvolvimentu imprensa no luta ba liberdade imprensa iha Timor-Leste. Ba Virgilio Lamukan, esforsu atu garante liberdade imprensa ohin loron ne’e bele sai todan liután tamba tenki buka halo lakon ka mitiga efeitu negativu husi hegemonia durante tempu okupasaun, iha tempu hanesan buka hametin fundamentu ba liberdade imprensa.

Ninia dedikasaun no kompromisu mak halo Primeiru Ministru husi I Governu Konstitusional, Dr. Marí Alkatiri, nomeia nia sai membru no prezidente Conselho Administração Serviço Público Radio-Televisão de Timor-Leste (RTTL). Kargu ne’ebé nia asume hahú husi 2003 too 2006. Tanba nia koñesimentu iha área komunikasaun sosial ne’e luan no nia integridade pessoal, Partidu Conselho Nacional da Reconstrução Timorense (CNRT) propoin nia ba Parlamento Nasional atu sai nu’udar membru Conselho de Imprensa, entidade administrativa independente ne’ebé hari bazeia ba Lei Comunicação Social No. 5/2014. Knaar ne’ebé Virgílio Lamukan lori to’o ohin loron hafoin hetan nomeasaun husi jornalista sira ba mandatu daruak nian husi 2021-2025.

Iha 2020, Virgílio Lamukan hetan Prémiu Direitus Humanus Sergio Vieira de Melo ne’ebé atribui husi Prezidente Repúblika. Prémiu ne’ebé nia hetan tanba nia empenhamentu iha luta ba defeza direitus humanus, liliu direitu sivil no polítika. Virgílio Lamukan mós deklara aan nu’udar feminista hakarak luta ba sosiedade Timores nia igualidade jéneru iha aspeitus personal, sosio-kultural, ekonomia no politíka.

Husi 2019 to’o ohin loron, Virgílio Lamukan mos simu knaar nu’udar Presidente Board Asosiasaun Maluk Timor, ONG nasional ida ne’ebé nia atividade foka ba servisu saúde nian. Iha 2018-2019, hamutuk ho intelektual/profissional timoroan lubuk ida, harii ONG Kdadalak Institute for Public Policy (KDAI), nu’udar insituisaun ne’ebé foka ba peskiza akademika hodi produz polítika públika bazeia ba evidensia. Iha KDAI, Virgílio Lamukan assumi knaar nu’udar Prezidente Konsellu Diretivu.

Nu’udar eis-prizioneiru polítiku ida, hafoin restaurasaun independensia, iha 2002, hamutuk ho nia kompatriota eis-prizioneiru sira buka halibur-malu harii organizasaun Associação dos Eis- Prisioneiros Políticos de Timor-Leste (ASSEPPOL) hodi fahe hanoin oinsa atu kontinua kontribui ba prosesu konsolidasaun independensia Timor-Leste nian, liliu atu garante sosiedade timorense sai duni uma sociedade livre sem prisioneiro polítiku.

Vizaun ne’ebé inspira mos Virgílio Lamukan atu hili lema polítiku ba eleisaun prezidensial 2022-2027 mak “Por Um Timor-Leste Mais Fraterno!” Timor-Leste ida ne’ebé nia emar sira moris hamutuk nudar inan-feton no maun-alin. Timor-Leste ne’ebé hakribi rasismu, divizionismu no rejionalismu. Iha ASSEPPOL, Virgílio Lamukan hala’o knaar nu’udar Sekretáriu Jeral, hamutuk ho nia kompatriota no eis-prizioneiru seluk, Jacinto Alves nu’udar Prezidente.

Print Friendly, PDF & Email

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here