Home Notisia Japaun Hakarak Fahe Esperiénsia Hanorin Arte Marsiais, Hatudu Respeitu no Halo...

Japaun Hakarak Fahe Esperiénsia Hanorin Arte Marsiais, Hatudu Respeitu no Halo Populasaun Sai Saudavel

2346
0
SEJD ho Embaixador Japaun. [Foto: Adroaldo | 18.01.2023]

Reportajen Adroaldo “Saretukau”

Embaixadór Japaun iha Timor-Leste, Tetsuya Kimura, enkontru ho Sekretária Estadu Juventude no Desportu (SEJD), Abrão Saldanha konabá sira nia dezeju, atu fahe esperiénsia konabá sira nia arte de kombate ka arte marsiais, hanesan jinástiku ida ne’ebé hanorin arte marsiais hotu atu hatudu respeitu, hakru’uk ba lei no halo populasaun hotu sai saudável liu.

“Ami mos diskute konabá desportu ida naran Taisho iha Japonés, tetun dehan jinástiku, iha fulan Marsu Vise Prezidente Taisho sei mai vizita Timor-Leste, liu hosi biban ida ne’e ami hakarak atu fahe ami nia esperiénsia, oinsá ami promove jinástiku ne’e iha ami nia sidadaun sira tantu foin sa’e no mos idade sira,” hato’o Embaixadór Kimura.

Diplomata ne’e hatete, sira mos hakarak fahe sira nia esperiénsia konabá arte de kombate, hanesan ita hotu hatene katak, Timor-Leste eziste mos arte marsiais sira hosi Japaun, hanesan Karate, Judo, Aikido ho Shorinji Kempo.

“Iha lia-fuan Japonés, arte marsiais sira hotu-hotu bolu naran Budo, iha Budo ne’e ami komesa treinamentu ho hakru’uk no remata mos ho hakru’uk, ne’e katak liu hosi arte kombate sira ne’e, ami hakarak atu promove respeita, hakru’uk ba lei, liu hosi ami nia arte marsiais sira ne’e,” dehan Embaixador Kimura.

Iha parte sorin, Sekretária Estadu SEJD, Abrão Saldanha hatete, sorumutu ho Embaixadór Japaun ne’e, ko’alia oi-toan ho Embaixador ba dezenvolvimentu área desportu iha Japaun tanba Embaixador rasik iha esperiénsia servisu iha ajénsia desportu Japaun nian.

Nia hanoin katak, hakarak esplora desportu hanesan forma de diplomásia ida, Timor-Leste ho Japaun iha, entaun ami diskuti oi-toan, esperiénsia sira nian oinsá atu fahe ho ita, liu-liu iha aktividade fízika, edukasaun fízika no desportu rasik.

“Ami mos esplora oi-tuan esperiénsia sira nian konabá jere desportu de kombate. Ita hotu hatene katak Japonés iha esperiénsia boot di’ak tebes iha jere desportu de kombate liu-liu iha modalidade arte marsiais,” nia hatutan

Governante ne’e dehan, Japaun nia arte marsiais iha anu 1920 ba kotuk, deskontroladu tebes, sai forsa polítika no forsa oi-oin, maibé ikus mai sira konsege jere hodi sai arte desportivu ida ne’ebé di’ak no sai olímpiku.

“Sira esplika sira nia esperiénsia, sira nia folizofia arte de kombate ne’e, oinsá forma atu moris, la’os atu ba oho malu, prátika ida ne’e forma atu moris, entaun sira mos hakarak tau matan ba modalidade ne’ebé sira iha, ita prátika iha ne’e maibé hosi sira hanesan Karate, Judo, Kempo, sira hakarak ajuda lori esperiénsia sira nian, dezenvolve sira nia rai ne’e ba federasaun ka asosiasaun sira ne’ebé iha ita nia rai,” Sekretária Estadu Abrão esplika.

Nia hatutan, sira diskuti hodi esplora mos modalidade iha área jinástika nian. “Sira iha esperiénsia ida konabá oinsá halo populasaun ativu, sira nia kultura fízika ne’e, sira hahú kedas 1926-1928, hahú ho promosaun iha televizaun hanesan Taisho, ne’e sira nia forma jinástiku ne’ebé sira iha, entaun iha televizaun, rádiu, iha komunidade nia leet, eskola, tanba oinsá atu halo populasaun sai saudável liu, entaun sira integra ida ne’e ba dezenvolvimentu umanu ni-nian, saúde ema nian no produtividade ema ida-idak ni-nian, entaun sira hakarak fahe esperiénsia hanesan ne’e ho ita.”

Sekretária Estadu Abrão hato’o, Governu Timor-Leste ben-vindu ba sira nia inisiativa no ita bele esplora liu tan posibilidade ba koperasaun sira ne’e iha área oi-oin, espesial iha área juventude no espesialmente iha área desportu nian.

Print Friendly, PDF & Email

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here